- panakčiais
- panakčiaĩs adv. Dglš, Ds naktimis, sutemus: Nieko tuomet negelbėjo nė pikti karo įsakymai, draudžiantys rinktis į būrius ir panakčiais bastytis B.Sruog. Valkiojas panakčiaĩs ir miego kitiem neduoda Nč. Panakčiais [ponas] partapijonus kliunkinęs, net visos linkinės šunys kaukę LzP.
Dictionary of the Lithuanian Language.